Maloni jūsų kiemo aplinka

Mes norime, kad Jūs būtumėte patenkinti mūsų atliktais darbais: paruoštu ir įgyvendintu projektu, įveista veja, pasodintu gėlynu, sumontuota laistymo sistema.

Rašykite mums: info@fagus.lt

Straipsniai ir naujienos

Augalų laistymas

Vandentiekio vanduo yra per brangus ir nelabai tinkamas augalams laistyti. Ką gi daryti sodininkams, gėlininkams ir daržininkams?

Kuo skiriasi laistymas ir purškimas

Sausringu laikotarpiu augalus laistyti būtina, tačiau ne visi mokame teisingai tai daryti. Dažniausiai laistymą painiojame su purškimu, o tai – du skirtingi dalykai.
Laistomas augalas gauna drėgmės ir maisto medžiagų, kurias šaknys pasisavina tik ištirpusias vandenyje. Tačiau dažniausiai, užuot palaistę, augalus tik nupurškiame (ypač vejas ir dekoratyvinius augalus). Purškimas sudrėkina antžeminę augalo dalį, dėl to sumažėja transpiracija (vandens išgarinimas per lapus), ir augalas nevysta, tačiau dirvoje drėgmės trūksta. Purškimas jokiu būdu neatstoja laistymo. Juk ir žmogus, norėdamas gerti, neina maudytis, o atsigėręs nemano esąs nusiprausęs:
Lieti reikia gausiai, naudoti purkštukus ar kitą įrangą. Dirva yra palieta tada, kai sudrėksta viršutinis 10-15 cm dirvos sluoksnis. Taip laistyti užtenka kas dvi tris dienas.
Jeigu augalus nuolat purškiame, drėgmės gauna tik viršutinis dirvos sluoksnelis, todėl kai kurie augalai „Įsigudrina” į paviršių išleisti vandenį siurbiančias šaknis. Tokie augalai laiku nenupurkšti gali labai greitai nuvysti, nes neturi šaknų gilesniuose, drėgnesniuose dirvos sluoksniuose. Be to, purškimas skatina piktžolių augimą.
Vandentiekio vanduo laistymui nelabai tinka, nes yra kalkingas, ir, palyginti su oro temperatūra, šaltas. Tinkamiausias būtų lietaus ar tvenkinio vanduo. Neturint tvenkinio, kurio vandeniu galima laistyti augalus, reikėtų įsirengti didesnį ar mažesnį rezervuarą lietaus vandeniui rinkti.

PATARIMAS
Atviras vanduo rezervuaruose sudaro puikias sąlygas uodams veistis. Kad taip neatsitiktų, reikia kas kelias dienas iš rezervuaro nuleisti vandenį arba talpas su vandeniu uždengti. Jeigu tai neįmanoma, į vandenį patartina įlašinti kelis aliejaus lašus.

Mulčiavimas ir purenimas

Laistydami augalus vandeniu iš rezervuaro, sutaupytume pinigų, nes geriamasis vanduo yra brangus ir jo ištekliai riboti. Reikėtų prisiminti ir tokias vandenį taupančias priemones kaip dirvos mulčiavimą, t.y. apdėti organinėmis medžiagomis (pjuvenomis, durpėmis, šiaudais, lapais ir kt.).

Mulčiuotos dirvos paviršius nepasidengia pluta, iš jos išgaruoja nedaug vandens, mažiau želia piktžolės.
Kitas būdas – dirvos purenimas, ypač po lietaus. Purenant suardomi kapiliarai, kuriais drėgmė iš gilesnių sluoksnių kyla į žemės paviršių. Suardžius kapiliarus, drėgmė dirvoje lieka ilgesnį laiką. Todėl supurentą dirvą reikia mažiau laistyti.

Kur dažniausiai pritrūksta drėgmės

• Lengvose smėlingose žemėse.
• Kalkingose (nerūgščiose) žemėse.
• Greta sienų, nes šias vietas sunkiai pasiekia krituliai. Sienos taip pat sugeria dalį drėgmės.
• Po dideliais medžiais.
• Ant stačių, saulėkaitoje esančių šlaitų.

Būtina žinoti

• Pavasarį pasodintiems augalams ypač daug drėgmės reikia gegužės mėnesį. Karštomis dienomis augalus reikėtų ir nupurkšti, jei įmanoma, net kelis kartus per dieną.
• Laistyti augalus reikia anksti rytą ar vakare.
• Jei gegužė ir birželis yra sausi, gali nubyrėti daug užmegztų vaisių. Kad taip neatsitiktų, vaismedžius reikia gerai palaistyti (1 kv. m – apie 10 kibirų vandens). Klysta tie, kas laisto vaismedžius prie pat kamieno. Toks liejimas naudos neduoda, nes augalas prie kamieno neturi plonųjų, vandenį siurbiančių šaknų. Šios šaknys yra ten, kur baigiasi vainikas. Kad vanduo greičiau susigertų, patartina plonųjų šaknų zoną subadyti laužtuvu, padarant apie 20 cm gylio skyles, arba, jei dirva sunki, molinga – aplink vaismedį iškasti maždaug 30 cm gylio duobutes, pripilti jas žvyro ir paviršių kiek apipilti žemėmis – vanduo greičiau susigers, legviau pasieks augalo šaknis, o laistymas bus greitesnis.
• Laistomų kriaušių vaisiuose yra mažiau granulių.
• Nelaistomų morkų šakniavaisiai sutrūkinėja, nes sausros metu jų išorinės sienelės sukietėja. Palijus šakniavaisiai ima augti, o sukietėjusios sienelės neišlaiko tempimo ir trūksta.
• Jei sausa, nušienautą veją būtina palieti.
• Vasarą baseine vandens nekeiskite, o tik papildykite.

PATARIMAS
Kad vasarą baseine nesiveistų uodai, Įleiskite į jį auksinių žuvelių, kurios sunaikina ne tik uodų lervas, bet ir buožgalvius.

Vejų laistymas

Pirmą kartą nušienauta veja netręšiama, bet vėliau tai padaryti būtina, nes žolė sunaudoja daug maisto medžiagų. Jei trūksta trąšų, veja auga nevienodai, lopiniais. Trąšų norma – 20-30g/kv. m.

Kad viskas augtų ir žydėtų!

•  Liepos mėnesį tręškite visus, ypač tais metais genėtus vaismedžius. Tręšimo norma – 50-60 g/kv.m, tręšiama vainiko ribose. Trąšos įmaišomos kauptuku į dirvą ir paliejamos.Tai skatina žiedinių pumpurų formavimąsi.
• Lyjant lietui kambarines gėles išneškite laukan: lietus nuplauna dulkes, atgaivina augalus. Dėmesio! Žydinčius augalus geriau palikite kambaryje.
• Išvykdami atostogų, kambariniams augalams parūpinkite vandens: gėles su vazonais įstatykite į padėklus, pripiltus smėlio. Padėklas turi būti 4 cm didesnis
už vazoną. Smėlį apdėkite sausomis samanomis, o vazono viršų aplink augalą – šlapiomis. Išvykdami viską gerai paliekite. Taip paruoštų augalų galima nelieti dvi savaites.
• Jei, perėjus per veją, ji sunkiai atsitiesia, žaliajam lauko kilimui trūksta vandens!
• Subadytą šakėmis veją palaistysite greičiau: vanduo lengviau pasieks žolės šaknis ir sudrėkins 10-15 cm storio viršutinį dirvos sluoksnį.

www.sodininkyste.lt

Atgal